Kas yra kepimas? Tai paprastas klausimas, bet jame yra daug. Kepimas yra būdas virimo naudojant ilgalaikį karščio poveikį, kai maistas yra uždarytas ir šildomas panašiu būdu orkaitė-skrudinimas. Tai universalus metodas, kurį galima eksperimentuoti įvairiais būdais, įskaitant konvekciją, skrudinimą, kepimą ir kepimą ant grotelių.
Šiame straipsnyje aptarsiu visus skirtingus kepimo aspektus ir kaip jis naudojamas šiandien.
Šiame įraše aptarsime:
- 1 Kepimo menas: puikus būdas gaminti mėgstamą maistą
- 2 Kepimo evoliucija: kelionė per istoriją
- 3 Įvairūs kepimo tipai: vadovas, kaip tinkamai tai padaryti
- 4 Kaip kepimas paverčia maistą: skanus mokslinis eksperimentas
- 5 Kepimo menas: trijų kepimo etapų supratimas
- 6 Kepimo menas: būdai ir maistas
- 7 Kepimo procesas: kelionė nuo tešlos iki skanumo
- 8 Prekybos įrankiai: būtina kepimo sėkmei reikalinga įranga
- 9 Kepimas: Šiluma įjungta
- 10 Išvada
Kepimo menas: puikus būdas gaminti mėgstamą maistą
Kepimas yra gaminimo būdas, kai patiekalai ruošiami naudojant sausą šilumą, paprastai orkaitėje. Šis metodas dažniausiai naudojamas ruošiant duoną, pikantišką mėsą ir desertus. Kepimas reiškia maisto gaminimą uždaroje patalpoje, ilgai veikiant šiluma. Šiluma palaipsniui perduodama nuo maisto paviršiaus į jo centrą, todėl skaniai iškepamas patiekalas.
Kepimo rūšys
Kepimas yra universalus būdas, su kuriuo galima eksperimentuoti įvairiais būdais. Štai keletas populiarių kepimo rūšių:
- Konvekcinis kepimas: naudojamas ventiliatorius, kad karštas oras cirkuliuotų aplink maistą, todėl patiekalai iškepa tolygiai.
- Skrudinimas: panašus į kepimą, bet dažniausiai naudojamas didesniems mėsos ar daržovių gabalams.
- Kepimas: Naudojamas didelis karštis iš orkaitės viršaus, kad maistas būtų greitai paruoštas.
- Kepimas ant grotelių: panašus į kepimą, bet paprastai kepamas lauke ant grotelių.
Kaip veikia kepimas
Kepimas veikia naudojant sausą šilumą maistui gaminti. Kai maistas dedamas į orkaitę, šiluma palaipsniui pereina nuo maisto paviršiaus į jo centrą. Taip gaunamas skaniai paruoštas patiekalas, kurio išorė yra traški, o vidus drėgnas.
Kokius maisto produktus galima kepti?
Nors duona yra labiausiai paplitęs kepinys, galima kepti ir daugybę kitų maisto produktų. Štai keletas pavyzdžių:
- Pikantiška mėsa: Vištieną, jautieną, kiaulieną ir žuvį galima kepti orkaitėje.
- Desertai: sausainiai, pyragaičiai, pyragaičiai ir pyragai yra populiarūs kepti desertai.
- Daržovės: Daržovių skrudinimas orkaitėje yra puikus būdas išryškinti natūralų jų skonį.
- Kepiniai: sausainiai, bandelės ir paplotėliai yra visų rūšių kepiniai, kuriuos galima gaminti orkaitėje.
Kepimas prieš virimą
Kepimas techniškai yra maisto gaminimo būdas, tačiau jis konkrečiai susijęs su maisto gaminimo orkaitėje metodu. Nors yra daug būdų gaminti maistą, kepimas yra populiarus būdas, nes jis leidžia gaminti tolygiai ir gali būti naudojamas įvairiems patiekalams gaminti.
Taigi, kai kitą kartą būsite virtuvėje, apsvarstykite galimybę išsikepti mėgstamo maisto, kad pavalgytumėte skaniai ir sočiai.
Kepimo evoliucija: kelionė per istoriją
- Egiptiečiai buvo pirmoji civilizacija, turinti kepimo įgūdžių
- Jie pradėjo gaminti duoną naudodami akmeninį įrankį grūdams sumalti į miltus
- Pyragai atrodė panašesni į duoną ir buvo pasaldinti medumi
- Graikai pirmiausia kepė sūrio pyragus, o romėnai – vaisių pyragus su riešutais, razinomis ir vaisiais.
Viduramžiai: kepimo būdų pokyčiai
- Amatininkai duoną pradėjo gaminti didesniu mastu
- Atsirado tradicinės kepėjų grupės, kurias siejo jų amatas
- Kepimas tapo gerbiama profesija
- Duonos receptas išliko nuoseklus šimtmečius
- Kepėjai savo gaminiams formuoti ir struktūrizuoti naudojo įvairias medžiagas
Renesansas: kepimo technikos pažanga
- Orkaitės išradimas leido nuosekliau kepti
- Sudedamųjų dalių maišymas rankomis buvo pakeistas mechaniniu procesu
- Tešlą pjaustyti ir formuoti tapo lengviau naudojant įrankius
- Nedideli receptūros pakeitimai paskatino sukurti naujas duonos rūšis
Pramonės revoliucija: kepimas dideliu mastu
- Masinės kepinių gamybos pradžia
- Mašinų naudojimas tešlai maišyti ir formuoti
- Naujų medžiagų ir ingredientų įvedimas
- Kepiniai tapo labiau prieinami ir prieinami plačiajai visuomenei
Dabartinis laikas: kepame šiandien
- Kepimas tapo įprasta namų ūkio veikla
- Pirmenybė teikiama vietiniams ir šviežiems ingredientams
- Įvairūs kepimo būdai, tokie kaip be glitimo ir veganiški, tapo populiaresni
- Kepimas vertinamas kaip maisto gaminimo forma ir žingsnis sveikesnės mitybos link
Kepimas nuėjo ilgą kelią nuo kuklios pradžios senovės Egipte. Nuo grūdų malimo rankomis iki aukštųjų technologijų mašinų naudojimo – kepimo procesas laikui bėgant vystėsi. Šiandien yra daugybė kepinių, kurių kiekvienas turi savo unikalų skonį ir tekstūrą. Nesvarbu, ar tai maža sausainių partija, ar didelis duonos kepalas, kepimas yra sena tradicija, kuri ir toliau suburia žmones.
Įvairūs kepimo tipai: vadovas, kaip tinkamai tai padaryti
1. Cheminis raugo kepimas
Kalbant apie kepimą, tai yra labiausiai paplitęs tipas. Tai apima kepimo sodos arba kepimo miltelių naudojimą, kad susidarytų dujos, kurios padėtų tešlai ar tešlai pakilti. Štai keletas maisto produktų, pagamintų naudojant cheminį raugą, pavyzdžių:
- Cookies
- pyragai
- keksas
- Greita duona
Norint gauti tinkamą galutinį produktą, svarbiausia yra įsitikinti, kad recepte yra tinkamas kepimo sodos arba kepimo miltelių kiekis. Per daug arba per mažai gali turėti įtakos kepinių tekstūrai ir struktūrai.
2. Mielių kepimas
Šis kepimo būdas žinomas dėl tradicinės duonos ir bandelių gaminimo. Mielės yra gyvas organizmas, mintantis cukrumi ir gaminantis anglies dvideginį, dėl kurio tešla pakyla. Štai keletas maisto produktų, pagamintų naudojant mieles, pavyzdžių:
- Duona
- Rolls
- Picos pluta
Mielinės duonos gaminimo procesas yra sudėtingesnis nei kepimas cheminiu raugu, nes tai užtrunka ilgiau. Tešlai reikia laiko kilti ir įgyti skonį, todėl mielinės duonos receptuose dažnai reikia ilgai kilti.
3. Saldus kepimas
Šio tipo kepimui pagrindinis ingredientas yra cukrus. Štai keletas maisto produktų, pagamintų naudojant saldų kepimą, pavyzdžių:
- Šokoladinis pyragas
- Brownies
- Vaisių pyragai
- Sūrio pyragas
Cukrus ne tik suteikia saldumo, bet ir daro įtaką galutinio produkto tekstūrai bei drėgmei. Padeda sukurti traškią plutą ir dribsnių tekstūrą pyrago plutelėse.
4. Kepimas garuose
Šio tipo kepimas apima drėgmės ir garų naudojimą maistui gaminti. Štai keletas maisto produktų, pagamintų naudojant kepimą garuose, pavyzdžių:
- Puddings
- Klubai
- Papūtimai
Norint gauti idealią tekstūrą, būtina užtikrinti, kad maistas būtų virtas vandens vonioje arba uždengtoje keptuvėje, kad drėgmė nepatektų.
Kepimas yra neįtikėtinai universalus, todėl yra daug įvairių rūšių ir rūšių kepinių, kurie naudojami įvairiems maisto produktams gaminti. Įvairių kepinių rūšių ir jų naudojimo supratimas gali padėti teisingai pasirinkti gaminant kepinius.
Kaip kepimas paverčia maistą: skanus mokslinis eksperimentas
Kepimas – tai maisto gaminimo būdas, leidžiantis vienodai kaitinti maistą uždaroje patalpoje. Ši technika ypač naudinga ruošiant patiekalus, kuriems reikia ilgai ruošti, pavyzdžiui, kiaulieną ar troškinius. Tolygiai kaitinant maistą, kepimas leidžia ant viršaus sukurti traškų sluoksnį, kurį galima pasiekti pridedant sūrio ar džiūvėsėlių. Be to, kepimas sumažina sąlytį su riebalais, kurie apsaugo maistą ir išlaiko jį drėgną.
Padidina maistinę vertę
Kepimas laikomas vienu geriausių daržovių ir vaisių paruošimo būdų, nes taip išsaugoma jų maistinė vertė. Verdant ar troškinant daržoves gali labai netekti vitamino C ir tiamino, o kepant ar gruzdinant sunaikinamos skaidulos ir mikroelementai. Kita vertus, kepimas sumažina maistinių medžiagų praradimą ir sukuria junginį, kuris yra naudingas norint apsaugoti maisto vidų.
Baltymai ir energija
Kepimas taip pat yra puikus būdas paruošti mėsos gaminius, nes tai leidžia išlaikyti baltymus ir energiją. Kepant mėsą aukštoje temperatūroje, baltymai denatūruojami, todėl gaunama tvirtesnė tekstūra. Be to, kepant mėsos gaminius aukštoje temperatūroje galima sukurti traškią išorę, kuri yra ir skani, ir vizualiai patraukli.
Paruošimo būdai
Ruošiant maistą kepimui, yra daugybė technikų, kurias naudojant galima sukurti geriausią galutinį rezultatą. Pavyzdžiui, supjaustę bulves vienodais gabalėliais, jos iškeps tolygiai. Į patiekalą įpylus riebalų, ant viršaus gali susidaryti traškus sluoksnis, o įdėjus baltymų gali padidėti patiekalo maistinė vertė. Galiausiai, pasirinkti tinkamą temperatūra yra svarbiausia norint užtikrinti, kad maistas būtų tinkamai paruoštas.
Neišvengiamas mikroelementų praradimas
Nors kepimas yra puikus būdas ruošti maistą, svarbu nepamiršti, kad mikroelementų visada bus prarasta. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių odelės dažnai būna nestabilios esant aukštai temperatūrai, o tai gali baigtis vitaminų sunaikinimu. Tačiau prieš kepant vaisius ir daržoves nulupus žievelę, šiuos nuostolius galima sumažinti iki minimumo.
Kepimas ant grotelių prieš kepimą
Kepimas ant grotelių yra dar vienas populiarus maisto ruošimo būdas, tačiau jis nėra toks efektyvus kaip kepimas, kai reikia išsaugoti maisto maistinę vertę. Kepant ant grotelių reikalinga aukšta temperatūra, todėl gali sunaikinti vitaminai ir kiti mikroelementai. Be to, kepant ant grotelių maistas nevienodai įkaista, todėl patiekalai gali iškepti netolygiai. Kita vertus, kepant maistas įkaista tolygiai, todėl patiekalai kaskart iškepa tolygiai.
Kepimo menas: trijų kepimo etapų supratimas
Kalbant apie kepimą, pirmiausia pirmiausia reikia sumaišyti ingredientus. Nesvarbu, ar gaminate duoną, pyragą ar sausainius, maišymo procesas yra labai svarbus galutiniam rezultatui. Štai keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia atminti:
- Tikslumas yra svarbiausias dalykas: kepant reikia tokio tikslumo, kuris ne visada reikalingas kitiems gaminimo tipams. Būtinai atidžiai išmatuokite savo ingredientus ir griežtai laikykitės recepto.
- Švelniai įmaišykite sausus ingredientus: kai maišote sausus ingredientus, pvz., miltus, cukrų ir kepimo miltelius, svarbu tai daryti švelniai. Pernelyg maišant, galutinis produktas gali būti kietas, sausas.
- Maišykite iki vientisos masės: nesvarbu, ar naudojate elektrinį plaktuvą, ar maišote rankomis, maišykite, kol tešla arba tešla taps vientisa ir vienalytė. Tai užtikrins, kad gautas kepinys bus vienodos tekstūros.
2 etapas: tešlos formavimas ir džiovinimas
Sumaišius ingredientus, laikas formuoti ir išdžiovinti tešlą. Šis etapas ypač svarbus duonai ir kitoms mielinėms tešloms. Štai ką reikia žinoti:
- Mielių fermentacija: gaminant duoną, tešloje esančios mielės sukuria aktyvų rūgimo procesą, kuris padeda tešlai kilti. Štai kodėl prieš formuojant tešlą svarbu leisti pailsėti ir pakilti.
- Glitimo vystymasis: Glitimas yra kvietiniuose miltuose esantis baltymas, suteikiantis duonai jos struktūrą. Kad susidarytų glitimas, reikės minkyti tešlą, kuri padeda ištempti ir sustiprinti glitimo sruogas.
- Lankstymas ir padalijimas: sodrinti tešlą, pavyzdžiui, brioche arba cinamono ritinėlius, tešlos lankstymas ir padalijimas yra svarbus žingsnis, padedantis sukurti sluoksnius ir sluoksniuotą tekstūrą.
3 etapas: kepimas ir patiekimas
Paskutinis kepimo etapas, žinoma, yra kepimas ir gatavo produkto patiekimas. Štai keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia atminti:
- Įkaitinkite orkaitę: Prieš kepdami visada įkaitinkite orkaitę, kad įsitikintumėte, jog kepant tešlą orkaitės temperatūra yra tinkama.
- Patikrinkite, ar iškepta: skirtingiems kepiniams reikalingas skirtingas kepimo laikas, todėl būtinai atidžiai perskaitykite receptą ir patikrinkite, ar jie iškepę, įsmeigę dantų krapštuką arba patikrindami, ar kraštai neparudo.
- Laikymas ir patiekimas: kai kepiniai bus baigti, svarbu juos tinkamai laikyti, kad jie būtų šviežesni. Pavyzdžiui, duoną reikia laikyti popieriniame maišelyje kambario temperatūroje, o sausainius ir pyragaičius – sandariame inde. Ir, žinoma, nepamirškite patiekti ir mėgautis savo gardžiais kūriniais!
Kiekvienam pradedančiajam ar profesionaliam kepėjui būtina suprasti tris kepimo etapus. Atlikdami šiuos veiksmus ir įtraukdami savo asmeninį ryšį, galite sukurti geriausią įmanomą rezultatą ir pamėgti kepimo procesą.
Kepimo menas: būdai ir maistas
Kepimas yra gaminimo būdas, reikalaujantis kruopštaus dėmesio detalėms ir tikslumo. Štai keletas pagrindinių technikų, kurių reikia laikytis kepant:
- Tiksliai išmatuokite ingredientus naudodami svarstykles arba matavimo puodelius ir šaukštus.
- Sumaišykite ingredientus dubenyje, švelniai maišykite, kad susimaišytų.
- Naudokite tinkamą sudedamųjų dalių lankstymo techniką.
- Kruopščiai išmaišykite ingredientus, kad nepermaišytumėte.
- Naudokite savo svarstyklių taros funkciją, kad tiksliai išmatuotų ingredientus, kuriuos reikia dėti mažesnėmis dalimis.
- Vykdykite recepte pateiktas kepimo trukmės ir temperatūros instrukcijas, o tikslumui užtikrinti naudokite orkaitės termometrą.
- Naudokite dantų krapštuką arba iešmelį, kad patikrintumėte, ar patiekalas paruoštas, švelniai bakstelėdami. Jei jis pasirodo švarus, patiekalas yra paruoštas.
Maisto produktų, kuriuos galima kepti, rūšys
Iš kepimo galima ruošti įvairiausius patiekalus – nuo saldžių iki pikantiškų. Štai keletas maisto produktų, kuriuos galima kepti:
- Saldūs patiekalai: pyragaičiai, sausainiai, pyragai, pyragaičiai, duonos pudingas, bandelės ir pyragaičiai.
- Pikantiški patiekalai: jautiena, kiauliena, daržovės ir troškiniai.
- Tirštikliai: krakmolas, pvz., miltai ir kukurūzų krakmolas, gali būti naudojamas padažams ir padažams tirštinti.
- Subtilūs patiekalai: kepimas leidžia švelniai gaminti subtilius patiekalus, tokius kaip žuvis ir kiaušiniai.
- Natūralūs produktai: iš kepimo galima gaminti natūralius produktus, tokius kaip duona ir jogurtas.
- Ypatingi patiekalai: kai kuriems patiekalams reikia specialių technikų, pavyzdžiui, suflė ir meringues, kuriuos galima pagaminti kepant.
Kepimo funkcija gaminant maistą
Kepimas gaminant atlieka keletą funkcijų:
- Tai leidžia tolygiai gaminti patiekalus.
- Jis sukuria traškų išorinį sluoksnį ant patiekalų, tokių kaip duona ir pyragaičiai.
- Tai padeda apsaugoti gležnus patiekalus nuo tiesioginio karščio.
- Tai leidžia išryškėti natūraliems ingredientų skoniams.
- Jis naudojamas kaip padažų ir padažų tirštinimo būdas.
Žinodami šias funkcijas galite sukurti skanius patiekalus, kurie tikrai nustebins ir pradžiugins jūsų valgytojus.
Kepimo procesas: kelionė nuo tešlos iki skanumo
Kepimas yra sudėtingas procesas, kurį sudaro keli etapai, kurių kiekvienas prisideda prie galutinio produkto pageidaujamos tekstūros, skonio ir išvaizdos. Trys pagrindiniai kepimo etapai yra šie:
- Tešlos išsiplėtimas: Šiame etape tešla pakyla ir plečiasi dėl dujų susidarymo ir išsiplėtimo, dar vadinamo orkaitės spyruokle. Tai sukelia orkaitės karštis, dėl kurio dujos plečiasi, o tešla pakyla.
- Paviršiaus džiūvimas: Tešlai toliau kepant paviršius išdžiūsta, išgaruoja drėgmė. Tai būtina, kad būtų traški plutelė ir kepiniai netaptų per tankūs ar permirkę.
- Plutos parudavimas: paskutiniame kepimo etape vyksta Maillard reakcija, dėl kurios pluta paruduoja ir įgauna sodrų, sudėtingą skonį. Taip atsitinka, kai tešloje esantys cukrūs ir aminorūgštys reaguoja į orkaitės karštį ir sukuria naujus skonio junginius.
Suskirstyti kepimo etapai
Kiekvieną iš trijų pagrindinių kepimo etapų galima toliau suskirstyti į šiuos etapus temperatūros didėjimo tvarka:
- Dujų susidarymas ir plėtimasis (orkaitės spyruoklė)
- Krakmolas želatinizuojasi, o baltymai koaguliuoja
- Riebalai ištirpsta, o skysčiai išgaruoja
- Fermentai denatūruojami, o maistinės medžiagos suyra
- Atsiranda karamelizacija ir Maillard parudavimas
Šilumos vaidmuo kepant
Šiluma yra esminis kepimo proceso komponentas, nes dėl jo tešla arba tešla pasikeičia. Šie pakeitimai apima:
- Dujų susidarymas ir plėtimasis, dėl kurių tešla kyla ir plečiasi
- Krakmolo želatinizacija, kuri prisideda prie kepinių tekstūros
- Baltymų koaguliacija, kuri padeda kepiniams išlaikyti formą
- Riebalų tirpimas, kuris prisideda prie kepinių skonio ir tekstūros
- Skysčių išgarinimas, kuris sukoncentruoja skonius ir padeda kepiniams išdžiūti
- Fermentų denatūravimas, kuris skaido maistines medžiagas ir prisideda prie kepinių skonio ir tekstūros
- Karamelizacija ir Maillard rudinimas, kurie suteikia kepiniams patrauklią išvaizdą ir sodrų skonį
Įvairūs kepimo tipai
Yra keletas skirtingų kepimo tipų, kurių kiekvienam reikia šiek tiek kitokio požiūrio ir ingredientų rinkinio. Kai kurie iš labiausiai paplitusių kepimo tipų yra šie:
- Duonos kepimas: naudojant mieles tešlai rauginti ir sukurti atvirą, erdvią tekstūrą.
- Pyrago kepimas: paprastai naudojami kepimo milteliai arba soda, kad tešla raugintų ir susidarytų lengva, puri tekstūra.
- Tešlos kepimas: naudojant riebalus, pvz., sviestą arba sviestą, norint sukurti dribsnius, švelnią tekstūrą.
- Sausainių kepimas: paprastai naudojamas cukrus ir riebalai, kad būtų sukurta traški, kramtomoji tekstūra.
Drėgmės svarba kepant
Drėgmė yra esminė kepimo proceso sudedamoji dalis, nes ji padeda ištirpinti cukrų ir kitus ingredientus ir tolygiai paskirstyti juos visoje tešloje ar tešloje. Tai taip pat padeda suaktyvinti fermentus ir mikroorganizmus, kurie prisideda prie kepinių skonio ir tekstūros. Tačiau per daug drėgmės kepiniai gali tapti permirkę arba tankūs, o esant per mažai drėgmės, jie gali tapti sausi ir trupėti.
Laikymo ir aušinimo vaidmuo kepant
Išėmus kepinius iš orkaitės, svarbu leisti jiems atvėsti ir tinkamai laikyti, kad išlaikytų jų tekstūrą ir skonį. Aušinimas leidžia sukietėti krakmolams ir išgaruoti drėgmei, o sandėliavimas padeda apsaugoti kepinius nuo nešvarumų ar pelėsių. Kai kurie dalykai, susiję su kepinių laikymo ir aušinimo būkle, yra šie:
- Prieš laikant, leiskite kepiniams atvėsti iki kambario temperatūros
- Kepinius laikykite sandariame inde, kad neprarastumėte drėgmės ar nesusigertų
- Kepinių laikymas tam tikroje temperatūroje ir drėgmės lygyje, priklausomai nuo kepinio rūšies
- Venkite kartu laikyti skirtingų rūšių kepinių, nes jie gali turėti skirtingą drėgmės lygį ir reikalauti skirtingų laikymo sąlygų
Apibendrinant galima pasakyti, kad kepimas yra sudėtingas ir žavus procesas, apimantis daugybę pokyčių ir transformacijų. Suprasdami skirtingus kepimo etapus ir veiksnius, kurie prisideda prie kepimo, galite sukurti skanių ir sočiųjų kepinių, kurie tikrai paliks įspūdį.
Prekybos įrankiai: būtina kepimo sėkmei reikalinga įranga
Kalbant apie kepimą, svarbiausia yra tikslumas. Štai kodėl matavimo puodeliai ir šaukštai yra būtini kiekvienos kepėjo virtuvėje. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis matavimo įrankius:
- Ieškokite matavimo puodelių ir šaukštų, pagamintų iš tvirtų medžiagų, pvz., nerūdijančio plieno ar plastiko.
- Įsitikinkite, kad išmatavimai yra aiškiai pažymėti ir lengvai įskaitomi.
- Apsvarstykite galimybę įsigyti ir sausų, ir skystų matavimo puodelių, kad užtikrintumėte tikslumą.
Keptuvės ir kepimo indai
Tinkama keptuvė gali turėti įtakos kepimui. Štai keletas keptuvių ir kepimo reikmenų, kuriuos norėtumėte turėti po ranka:
- Kepimo skardos su apvadu: šios universalios kepimo skardos puikiai tinka viskam – nuo sausainių iki skrudintų daržovių.
- Kvadratinis kepimo indas: puikiai tinka troškinimams ir pyragams.
- Pyrago keptuvė: visiems pyrago gaminimo poreikiams.
- Apvalios tortų formos: būtinos sluoksniuotiems pyragams gaminti.
- 12 puodelių bandelių forma: puikiai tinka bandelėms, keksiukams ir net mini keksams.
Renkantis kepimo indus, rasite variantų, pagamintų iš keramikos, stiklo, metalo ir silikono. Kiekviena medžiaga turi savo privalumų ir trūkumų, todėl prieš rinkdamiesi apsvarstykite savo poreikius ir pageidavimus.
Orkaitės ir termometrai
Jūsų orkaitė, be abejo, yra labai svarbi kepimo įranga. Tačiau ar žinojote, kad orkaitės termometras gali padėti užtikrinti, kad jūsų orkaitėje būtų tinkama temperatūra? Štai keletas dalykų, kuriuos reikia atsiminti:
- Investuokite į geros kokybės orkaitės termometrą, kad užtikrintumėte tikslumą.
- Įdėkite termometrą orkaitės centre, kad parodytumėte tiksliausius duomenis.
- Prieš kepdami, įkaitinkite orkaitę bent 10–15 minučių, kad įsitikintumėte, jog ji yra tinkamos temperatūros.
Dubenys ir mentelės
Nors matavimo puodeliai ir keptuvės yra būtini, nepamirškite apie kuklų dubenį ir mentelę. Štai keletas dalykų, kuriuos reikia atsiminti:
- Rinkitės dubenis iš tvirtų medžiagų, tokių kaip stiklas arba nerūdijantis plienas.
- Apsvarstykite galimybę įsigyti indų rinkinį, kad sutaupytumėte vietos virtuvėje.
- Investuokite į geros kokybės mentelę maišymui ir grandymui.
Aliuminio lakštai ir kepimo indai
Aliuminio lakštai ir kepimo indai yra dar viena svarbi kepimo reikmenų dalis. Štai keletas dalykų, kuriuos reikia atminti:
- Pasirinkite aliuminio lakštus, kurie yra patvarūs ir nesikreiptų orkaitėje.
- Investuokite į kelių skirtingų dydžių kepimo indus, kad atitiktumėte skirtingus receptus.
- Apsvarstykite galimybę įsigyti kepimo indus su dangčiais, kad būtų lengviau laikyti ir transportuoti.
Atminkite, kad tinkama įranga yra tik pirmas žingsnis į sėkmę. Praktika, kantrybė ir noras mokytis iš savo klaidų taip pat yra pagrindiniai ingredientai. Laimingo kepimo!
Kepimas: Šiluma įjungta
Kalbant apie subtilius maisto produktus, tokius kaip suflė ar meringues, geriausia kepti žemoje temperatūroje. Štai ką reikia žinoti:
- Žema temperatūra svyruoja nuo 250 ° F iki 325 ° F.
- Žema temperatūra apsaugo nuo degimo ir užtikrina tolygų gaminimą.
- Žema temperatūra idealiai tinka maistui, kuris turi kilti lėtai, pavyzdžiui, duonos tešlai ar pyragams.
- Žema temperatūra reikalauja ilgesnio kepimo laiko, bet galutinis rezultatas to vertas.
Kepimas aukštoje temperatūroje: karštas ir greitas, kad pabaiga būtų traški
Jei norite, kad kepiniai būtų traškūs, geriausia temperatūra yra aukšta. Štai ką reikia žinoti:
- Aukšta temperatūra svyruoja nuo 375 ° F iki 500 ° F.
- Aukšta temperatūra sukuria traškią išorę, o viduje išlieka drėgna.
- Aukšta temperatūra idealiai tinka maisto produktams, kuriems reikia greito karščio, pavyzdžiui, picai ar bandelėms.
- Aukšta temperatūra reikalauja trumpesnio kepimo laiko, tačiau saugokitės, kad nesudegtų!
Tinkamos temperatūros pasirinkimas kepiniams
Dabar, kai žinote kepimo žemoje ir aukštoje temperatūroje pagrindus, pateikiame keletą patarimų, kaip pasirinkti tinkamą temperatūrą jūsų konkrečiam kepiniui:
- Patikrinkite rekomenduojamą kepimo temperatūrą savo recepte ir atitinkamai sureguliuokite.
- Apsvarstykite naudojamų miltų rūšį – viso grūdo miltams reikia žemesnės temperatūros nei baltiems miltams.
- Pasirinkite tinkamą keptuvę savo kepiniams – tamsios keptuvės sugeria daugiau šilumos nei šviesios.
- Atkreipkite dėmesį į tešlos ar tešlos tekstūrą – jei ji per tiršta, gali prireikti žemesnės temperatūros, kad kepimas būtų tolygus.
Kepant reikia rasti tinkamą šilumos ir laiko balansą, kad būtų sukurti skanūs, tobulai iškepti gaminiai. Nesvarbu, ar kepate žemoje temperatūroje, kad gautumėte subtilų suflė, ar aukštoje temperatūroje – traškią picos plutą, nepamirškite stebėti savo orkaitės ir pasitikėti savo instinktais. Laimingo kepimo!
Išvada
Taigi jūs turite viską, ką reikia žinoti apie kepimą. Tai puikus būdas gaminti skanų maistą, be to, galite eksperimentuoti su įvairiais kepimo būdais. Be to, tai puikus būdas leisti laiką su šeima. Taigi nebijokite užsukti į virtuvę ir išbandyti!
