Gaminimas arba maisto gaminimas – tai maisto ruošimas vartoti naudojant šilumą. Gaminimo būdai ir ingredientai labai skiriasi visame pasaulyje, atspindintys unikalias aplinkosaugos, ekonomines ir kultūrines tradicijas bei tendencijas.
Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kas yra maisto gaminimas, kaip tai daroma ir kodėl tai toks puikus dalykas.
Šiame įraše aptarsime:
- 1 Daugybė maisto gaminimo aspektų
- 2 Kodėl maisto gaminimas yra daugiau nei tik valgio ruošimas
- 3 Kas nutinka jūsų maistui, kai jį gaminate?
- 4 Maisto gaminimo evoliucija: nuo senovės iki šiuolaikinės virtuvės
- 5 Maisto gaminimo kaip profesijos evoliucija
- 6 Maisto gaminimo būdai: būdai, metodai ir kt
- 7 Baltymai: skonio ir spalvos statybiniai blokai
- 8 Angliavandeniai: energijos kaupimo ir struktūrinės paramos raktas
- 9 Sveikatos ir saugos patarimai gaminant maistą
- 10 Išvada
Daugybė maisto gaminimo aspektų
Maisto gaminimas – tai maisto ruošimas vartoti naudojant šilumą. Tai gali apimti įvairius metodus, nuo virimo ir kepimo iki kepimas ant grotelių ir kepti. Pagrindinis gaminimo tikslas yra pagerinti maisto skonį, virškinamumą, maistingumą ar saugumą. Tai menas, mokslas ir amatas, apimantis gilų maisto savybių supratimą ir gebėjimą kontroliuoti gaminimo procesą, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
Maisto gaminimo vaidmuo įvairiose kultūrose
Maisto gaminimas yra labai vertinama praktika daugelyje pasaulio kultūrų. Kai kuriose kultūrose, pavyzdžiui, Japonijoje, maisto gaminimas laikomas meno forma, kurią įvaldyti reikia ilgų mokymosi ir praktikos. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, maisto gaminimas yra labai socialinė veikla, kuri dažnai vykdoma ne virtuvėje, viešose erdvėse, pavyzdžiui, parkuose ir turguose. Nepriklausomai nuo konkretaus gaminimo stiliaus ar būdo, gebėjimas paruošti gerą maistą yra labai vertinamas daugelyje kultūrų.
Maisto gaminimo įrankiai
Maisto gaminimui reikia daugybės įrankių ir įrangos – nuo pagrindinių puodų ir keptuvių iki pažangių elektros prietaisų. Kai kurie iš svarbiausių maisto ruošimo įrankių yra šie:
- Peiliai ir pjaustymo lentos ingredientams ruošti
- Puodai ir keptuvės maistui ruošti
- Maišymo dubenys ir matavimo puodeliai mišiniams ruošti ir ingredientams matuoti
- Orkaitės, kaitlentės ir grotelės, skirtos maistui šildyti
- Termometrai (geriausi rūkymui) maisto vidinei temperatūrai stebėti
- Talpyklos ir laikymo sprendimai, kad maistas būtų šviežias ir saugus
Įvairios maisto gaminimo formos
Maisto gaminimas gali būti įvairių formų, kurių kiekviena turi savo unikalų metodų ir metodų rinkinį. Kai kurios iš labiausiai paplitusių virimo formų yra:
- Virimas: maisto gaminimas aukštoje temperatūroje vandenyje
- Kepimas: maisto gaminimas orkaitėje, naudojant sausą šilumą
- Kepimas ant grotelių: maisto gaminimas ant atviros liepsnos arba karštų žarijų
- Kepimas: maisto gaminimas karštame aliejuje arba riebaluose
- Skrudinimas: maisto gaminimas orkaitėje, naudojant sausą šilumą
- Garinimas: maisto gaminimas naudojant verdančio vandens garus
Kokybiškų ingredientų svarba
Maisto gaminimui naudojamų ingredientų kokybė gali turėti didelės įtakos galutiniam produktui. Naudojant šviežius aukštos kokybės ingredientus galima pagerinti maisto skonį, tekstūrą ir maistinę vertę. Be to, naudojant žemesnės kokybės ingredientus, produktas gali būti prastesnės kokybės ir netgi gali kilti pavojus saugai.
Maisto gaminimo vaidmuo restoranų pramonėje
Maisto gaminimas vaidina svarbų vaidmenį restoranų pramonėje, kur aukščiausios kokybės maistas yra būtinas norint pritraukti ir išlaikyti klientus. Virėjai ir virėjai restoranuose turi turėti aukštus kulinarijos meno ir mokslo įgūdžius, taip pat užtikrinti aukštą gaminimo proceso kontrolės lygį, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir kokybė. Be to, maisto kainos restoranuose dažnai yra žymiai didesnės nei kitose vietose, o tai atspindi papildomą maisto ruošimo ir pateikimo vertę.
Kodėl maisto gaminimas yra daugiau nei tik valgio ruošimas
Maisto gaminimas – tai ne tik valgio gaminimas. Tai procesas, apimantis ingredientų derinimą ir apdorojimą, kad būtų galima paruošti maistą šiais būdais:
- Padaro maistą saugų ir valgomą
- Suteikia aromatą ir skonį
- Lengviau virškina maistą
- Padidina maistinių medžiagų prieinamumą
- Pagerina maisto tekstūrą
Maisto gaminimas taip pat populiarus, nes taupo laiką ir yra patogu. Atsiradus šiuolaikinėms technologijoms, maisto gaminimas tapo dar efektyvesnis ir efektyvesnis.
Kodėl šiandien gaminame maistą
Nors maisto gaminimas prasidėjo kaip priemonė, skirta maistui padaryti saugų ir valgomą, jis peraugo į praktiką, kuri yra daug daugiau. Šiandien mes gaminame maistą dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Mėgautis maisto skoniu ir aromatu
- Kad maistas būtų maistingesnis
- Norėdami pagerinti maisto tekstūrą
- Kad sutaupytumėte laiko ir būtų patogu
- Bendrauti ir užmegzti ryšį su kitais
Pageidaujamas maisto perdirbimo būdas
Gaminimas yra tinkamiausias maisto perdirbimo būdas, nes jis yra saugus ir efektyvus. Tai padeda pašalinti kenksmingas bakterijas ir kitus patogenus, galinčius sukelti ligą. Maisto gaminimas taip pat daro maistą maistingesnį ir lengviau virškinamą, o tai būtina norint išlaikyti gerą sveikatą.
Kas nutinka jūsų maistui, kai jį gaminate?
Kai pradedate ruošti receptą, galite nesuvokti sudėtingų pokyčių, kuriuos patirs jūsų maistas. Pradiniai pakeitimai apima:
- Ingredientų maišymas
- Maisto pjaustymas arba pjaustymas į mažesnius gabalėlius
- Padidinti maisto temperatūrą
Visi šie veiksmai gali sukelti chemines reakcijas, kurios galiausiai sukuria galutinį produktą. Priklausomai nuo maisto rūšies ir norimo galutinio rezultato, jo paruošimo būdai skirsis.
Angliavandeniai ir krakmolas
Angliavandeniai ir krakmolas yra dažni daugelyje maisto produktų, o verdant jie patiria daugybę pokyčių. Angliavandenių pokyčių etapai apima:
- Suskaidomas į paprastus cukrus, tokius kaip gliukozė ir fruktozė
- Vykdomas procesas, žinomas kaip karamelizacija, dėl kurio gali atsirasti saldus, tamsus ir šiek tiek kartaus skonis
- Didėja dydis ir tampa labai sudėtingais junginiais
Tikrieji pokyčiai priklauso nuo angliavandenių rūšies ir naudojamo gaminimo būdo. Pavyzdžiui, verdant bulves krakmolas gali želatinizuotis, o kepant duoną krakmolas gali tapti traškus.
Baltymai ir riebalai
Baltymai ir riebalai taip pat turi įtakos gaminant maistą. Kaitinant baltymus, jie denatūruojasi ir koaguliuojasi, todėl pasikeičia jų tekstūra ir tampa tvirtesni. Riebalai gali būti pašalinti arba apsaugoti nuo apkartimo gaminant maistą. Baltymų ir riebalų pokyčiai galiausiai gali paveikti galutinio produkto skonį ir tekstūrą.
Spalvos ir skonio pokyčiai
Gaminant maistą taip pat dažnai keičiasi spalva ir skonis. Pavyzdžiui:
- Dėl Maillardo reakcijos gali paruduoti ir atsirasti riešutinis, skrudintas skonis
- Dėl rūgščių ingredientų maistas gali tapti ryškesne spalva
- Maisto gaminimas taip pat gali suskaidyti maisto produktuose esančius junginius, todėl atsiranda naujų skonių ir aromatų
Tinkamo paruošimo ir laikymo svarba
Tinkamas maisto paruošimas ir laikymas yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad jį būtų saugu valgyti ir išliktų skonis bei tekstūra. Kai kurios svarbios pastabos, kurias reikia nepamiršti, yra šios:
- Maiste esantys fermentai gali sugesti, jei netinkamai laikomas
- Skirtingiems maisto produktams reikia skirtingų laikymo būdų ir temperatūros
- Įmonės, gaminančios maistą dideliu mastu, taiko nuoseklius metodus ir standartus, siekdamos užtikrinti, kad jų produktai būtų aukščiausios kokybės.
Virtuvėje svarbu atidžiai sekti receptus ir gaminimo instrukcijas, kad maistas būtų toks, koks buvo numatytas. Suprasdami pokyčius, vykstančius gaminant maistą, galite gaminti naujus ir įdomius patiekalus, kurie yra ir skanūs, ir maistingi.
Maisto gaminimo evoliucija: nuo senovės iki šiuolaikinės virtuvės
Žmonėms tobulėjant, keitėsi ir jų gaminimo būdai. Senovėje žmonės maistui ruošti naudojo paprastus būdus, pvz skrudinimas mėsa virš an atvira ugnis arba virti daržoves vandenyje. Šių metodų tobulinimas truko šimtmečius ir buvo paveiktas didžiųjų pasaulio civilizacijų, tokių kaip egiptiečiai, graikai ir romėnai. Šios ankstyvosios civilizacijos pristatė naujus maisto produktus, padažus ir paruošimo būdus, kurie naudojami ir šiandien.
Profesionalių virėjų ir restoranų augimas
Šiuolaikinė maisto gaminimo forma pradėjo formuotis viduramžiais, kai virėjai pradėjo dirbti turtingų namų ūkių virtuvėse. Vėliau, XVIII amžiuje, Prancūzijoje buvo atidaryti pirmieji restoranai, kuriuose patiekiami konkretūs patiekalai tam tikra tvarka. Taip prasidėjo kulinarinis judėjimas, kuris apibrėžė regioninę virtuvę ir paskatins atrasti naujų maisto produktų iš viso pasaulio.
Kulinarijos technikos raida
Bėgant metams maisto gaminimas įgavo daugybę formų ir jam įtakos turėjo įvairūs veiksniai. Toliau pateikiami keli pagrindiniai maisto gaminimo evoliucijos momentai:
- Židinių ir krosnių naudojimas senovėje
- Naujų prieskonių ir ingredientų atradimas tyrinėjimų amžiuje
- Prancūzų virtuvės rafinavimas XIX a
- Naujų gaminimo technologijų, tokių kaip mikrobangų krosnelė ir sous-vide, įdiegimas
- Judėjimo „nuo ūkio iki stalo“ augimas ir dėmesys šviežių, vietinių ingredientų naudojimui
Maisto gaminimo kaip profesijos evoliucija
Maisto gaminimas buvo esminė žmogaus civilizacijos dalis tūkstančius metų. Senovės Egipte alaus gamyba inicijavo profesionalaus maisto ruošimo tendenciją. Kapuose rastos archeologinės liekanos leidžia manyti, kad darbuotojai dirbo parduotuvėse, kurios specializuojasi alaus ir duonos gamyboje. Ankstesnėse civilizacijose maisto gaminimas daugiausia buvo moterų užduotis individualiuose namų ūkiuose. Tačiau specializacijos tendencija ilgainiui paskatino profesionalių virėjų ir virėjų atsiradimą.
Kulinarijos profesijų atsiradimas
Augant termiškai apdoroto maisto rinkai, daugėjo ir jam gaminti reikalingų specialistų. Virėjai ir amatininkai pradėjo specializuotis gamindami įvairius maisto ruošimo būdus – nuo raugintos duonos kepimo iki mėsos ir daržovių ruošimo. Daugelyje kultūrų buvo išrasti paplotėliai, tokie kaip tortilijos Meksikoje, chapati Indijoje ir lefse Norvegijoje, ir šiems produktams gaminti reikėjo specialių įgūdžių.
Maisto gaminimo būdai: būdai, metodai ir kt
Gaminant su tiesiogine šiluma, maistas dedamas tiesiai ant šilumos šaltinio. Štai keletas metodų, kurie patenka į šią kategoriją:
- Kepimas ant grotelių: Šis metodas apima maisto gaminimą ant grotelių ant atviros liepsnos arba karštų anglių. Tai patogu gaminant mažesnius patiekalus, tokius kaip mėsainiai, dešrainiai ir daržovės.
- Kepimas: Panašiai kaip kepimas ant grotelių, kepimas apima maisto gaminimą tiesiai po šilumos šaltiniu. Tai puikus būdas gaminti tokius patiekalus kaip kepsnys, žuvis ir vištiena.
- Troškinimas: Šis metodas apima maisto gaminimą nedideliame kiekyje riebalų ant stiprios ugnies. Tai patogus būdas kepti daržoves, svogūnus ir mėsą.
- Kepimas maišant: šis metodas panašus į troškinimą, bet apima nuolatinį maisto maišymą wok arba keptuvėje. Tai patogus būdas gaminti daržovių, mėsos ir ryžių patiekalus.
Kombinavimo metodai
Kombinuoti metodai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę šilumą gaminant maistą. Štai keletas metodų, kurie patenka į šią kategoriją:
- Troškinimas: Šis metodas apima mėsos apkepimą karštoje keptuvėje ir troškinimą skystyje. Tai puikus būdas kepti kietesnius mėsos gabalus, pavyzdžiui, jautienos krūtinėlę ir kiaulienos mentę.
- Virimas garuose: Šis metodas apima maisto gaminimą virš verdančio vandens. Tai patogus būdas virti daržoves, žuvį ir koldūnus.
- Rūkymas: šis metodas apima maisto gaminimą ant padegtų medžio drožlių. Tai puikus būdas suteikti skonį tokiems patiekalams kaip jautiena, kiauliena ir vištiena.
Kiti būdai
Yra keletas kitų metodų, kurie netinka aukščiau nurodytoms kategorijoms:
- Sous vide: Šis metodas apima maisto ruošimą vakuuminiame maišelyje vandens vonioje tikslioje temperatūroje. Tai moderni technika, kuri vis populiarėja namų virtuvėse.
- Kepimas giliai: šis metodas apima maisto gaminimą karštame aliejuje. Tai patogus būdas gaminti tokius patiekalus kaip gruzdintos bulvytės, vištienos sparneliai ir svogūnų žiedai.
Nesvarbu, kokį būdą pasirinksite, yra keletas naudingų patarimų, kurie gali padėti pagerinti jūsų gaminimą:
- Svogūnų pridėjimas prie patiekalo gali pagerinti skonį.
- Dar kartą patikrinkite viryklės arba orkaitės nustatymą, kad įsitikintumėte, jog pasiekiate reikiamą temperatūrą.
- Po kepimo leiskite mėsai šiek tiek pastovėti, kad nusistovėtų sultys.
- Naudokite tinkamus indus, skirtus ruošiamam patiekalui.
- Karštus patiekalus nešiokite rankšluosčiu arba orkaitės pirštine, kad nenudegtumėte.
Atminkite, kad daugumai patiekalų reikia šiek tiek laiko ir pastangų, tačiau galutinis rezultatas to vertas.
Baltymai: skonio ir spalvos statybiniai blokai
Baltymai yra būtinos maistinės medžiagos, kurių reikia mūsų organizmui tinkamai funkcionuoti. Jie yra mūsų raumenų, kaulų ir organų statybinė medžiaga. Kai valgome maistą, kuriame yra baltymų, mūsų kūnai suskaido juos į aminorūgštis, kurios vėliau naudojamos audiniams kurti ir atkurti.
Kaip baltymai padeda gaminant maistą?
Gaminant baltymai atlieka lemiamą vaidmenį suteikdami mūsų maisto produktams skonį ir spalvą. Kai baltymai yra virti, amino grupė jungiasi su angliavandeniais ir gamina rudą pigmentą bei aromatą. Tai žinoma kaip Maillardo reakcija ir ji yra atsakinga už skanų daugelio virtų maisto produktų skonį ir aromatą.
Kokie maisto produktai turi daug baltymų?
Kai kurie maisto produktai, kuriuose yra daug baltymų, yra šie:
- Mėsa, paukštiena ir žuvis
- Kiaušiniai
- Pieno produktai
- Pupelės ir ankštiniai
- Riešutai ir sėklos
Kodėl kiaušiniai naudojami daugelyje pyragų receptų?
Kiaušiniai yra puikus baltymų šaltinis, nes daugumoje kiaušinių baltymų yra nuo 10 iki 15 masės procentų. Be baltymų kiekio, kiaušiniai taip pat padeda sujungti visus kitus ingredientus į vientisą pyrago tešlą. Štai kodėl daugumoje pyragų receptų naudojami kiaušiniai.
Kokių įrankių reikia norint virti baltymus?
Baltymus galima virti įvairiais būdais, įskaitant kepimą ant grotelių, kepimą ir kepimą. Kai kurie įrankiai, kurių jums gali prireikti ruošiant baltymus, yra šie:
- Grilis arba orkaitė
- Keptuvė arba keptuvė
- Mentele arba žnyplės (jos puikiai tinka kepti ant grotelių)
- Mėsos termometras
Kaip galite užtikrinti, kad jūsų baltymai būtų paruošti saugiai?
Gaminant baltymus svarbu užtikrinti, kad jie būtų virti saugioje temperatūroje, kad išvengtumėte per maistą plintančių ligų rizikos. Štai keletas patarimų, kaip saugiai gaminti baltymus:
- Naudokite mėsos termometrą, kad patikrintumėte vidinę baltymų temperatūrą.
- Kepkite maltą mėsą iki 160 °C (71 °F) vidinės temperatūros.
- Kepkite paukštieną iki 165 °F (74 °C) vidinės temperatūros.
- Kepkite jautieną, kiaulieną ir ėrieną iki 145 °F (63 °C) vidinės temperatūros, jei tai vidutiniškai reta, 160 °F (71 °C), jei norite, kad gerai iškeptų.
Vaisių ir daržovių gaminimas gali pagerinti jų skonį, palengvinti virškinimą ir netgi padidinti jų maistinę vertę. Kai kurie vaisiai ir daržovės yra skanūs žali, kiti geriau virti. Pavyzdžiui, verdant pomidorus gali padidėti likopeno kiekis – galingas antioksidantas, galintis padėti išvengti vėžio.
Angliavandeniai: energijos kaupimo ir struktūrinės paramos raktas
Angliavandeniai yra tam tikros rūšies makroelementai, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį aprūpinant kūną energija. Jie sudaryti iš cukrų, kurie yra paprasti angliavandeniai, ir polisacharidai, kurie yra sudėtingi angliavandeniai. Kai valgome angliavandenius, mūsų kūnas suskaido juos į gliukozę, kuri vėliau naudojama kaip energijos šaltinis. Gliukozės perteklius kaupiamas kepenyse ir raumenyse kaip glikogenas, kurį vėliau galima panaudoti, kai organizmui reikia energijos.
Angliavandenių karamelizacija maiste
Kai angliavandeniai yra virti, jų cukrus karamelizuojasi. Štai kodėl kepant duonos viršus tampa aukso rudos spalvos. Tačiau vaisiai ir daržovės taip pat gali būti karamelizuojami, kai jie yra virti. Šis procesas suteikia saldaus, riešutų skonio ir aukso rudos spalvos.
Sveikatos ir saugos patarimai gaminant maistą
- Prieš pradėdami dirbti su maistu, nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu.
- Kruopščiai nuplaukite visus vaisius ir daržoves po šviežiu tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte nešvarumus ar bakterijas, esančias ant paviršiaus.
- Žaliai mėsai ir daržovėms naudokite atskiras pjaustymo lenteles, kad išvengtumėte kryžminio užteršimo.
- Prieš ir po naudojimo visus paviršius ir indus nuvalykite karštu, muiluotu vandeniu.
- Venkite plauti neplautą mėsą ar paukštieną, nes virtuvėje gali išplisti kenksmingos bakterijos.
- Trintis ar aptaškymas taip pat gali platinti bakterijas, todėl to nedarykite.
Virimas ir laikymas
- Naudokite maisto termometrą, kad įsitikintumėte, jog mėsa ir paukštiena iškepa iki tinkamos vidinės temperatūros. Kiaulienos, jautienos, ėrienos ir veršienos kepsnių, kepsnių ir kotletų temperatūra turi siekti 145°F; 160°F maltai mėsai, pavyzdžiui, mėsainiams ir dešroms; ir 165°F visiems naminiams paukščiams.
- Visada nuimkite mėsą nuo šilumos šaltinio, kol ji nepasieks norimos temperatūros, nes ji toliau keps kelias minutes.
- Prieš supjaustydami mėsą, leiskite keletą minučių pailsėti, kad nusistovėtų sultys.
- Paruoštą maistą laikykite sandariuose induose šaldytuve arba šaldiklyje per dvi valandas nuo gaminimo.
- Venkite per ilgai palikti maisto kambario temperatūroje, nes šiltoje aplinkoje bakterijos gali greitai daugintis.
- Kai kaitinate maistą, įsitikinkite, kad jo vidinė temperatūra pasiekia 165 °F, kad sunaikintumėte visas kenksmingas bakterijas, kurios gali būti.
Vengti subproduktų ir mišrios mėsos
- Subproduktuose arba gyvūno vidaus organuose gali būti kenksmingų bakterijų, todėl prieš valgant juos reikia gerai išvirti.
- Mišrioje mėsoje, pavyzdžiui, mėsainiuose ir dešrelėse, gali būti bakterijų iš skirtingų gyvūno dalių, todėl svarbu užtikrinti, kad jie būtų iškepti iki galo.
- Susukti siūlai ir storesni kepsniai gali paslėpti kenksmingas bakterijas šerdyje, todėl svarbu naudoti maisto termometrą, kad įsitikintumėte, jog jie tinkamai iškepti.
Bendrieji patarimai
- Dirbant su maistu svarbu elementari higiena ir švara.
- Naudokite ruošiamam maistui tinkamo tipo termometrą. Pavyzdžiui, mėsos termometras skiriasi nuo saldainių termometro.
- Tinkamas valymas ir atšaldymas gali užkirsti kelią kenksmingų bakterijų plitimui.
- Venkite vartoti pasibaigusio galiojimo ar sugedusio maisto, nes tai gali sukelti apsinuodijimą maistu.
Išvada
Taigi jūs turite viską, ką reikia žinoti apie maisto gaminimą. Tai įgūdis, kuriuo gali mėgautis visi, o geriausia yra tai, kad galite pagaminti beveik viską, ko norite! Taigi pirmyn, išbandykite! Jūs nepasigailėsite!
